Ar esate kada su kuo nors diskutavę tema „kas svarbiau – žinios (išsilavinimas) ar patirtis“? Greičiausiai taip, nes daugelis jūsų vienaip ar kitaip susiduriate su naujų darbuotojų paieškos, adaptacijos ir karjeros planavimo problemomis. Kaip tik todel šįkart norime papasakoti istoriją, kurią vienoje is savo knygų aprašė NLP pradininkai R.Bandleris ir Dž.Grinderis:
Karta vienas zoologijos sodas, kuriame dirbo rūpestingi darbuotojai, o gyvūnai buvo laikomi artimomis jų natūraliam gyvenimui sąlygomis, gavo dovaną – didžiulį baltajį lokį. Darbuotojai labai apsidžiaugė, tačiau jie nebuvo pasiruošę priimti naujoko, todel nusprendė jam įrengti geras, vertas tokio gyvūno, patalpas. Tam laikotarpiui, kol jos buvo įrenginėjamos, lokį apgyvendino laikiname narve. Laikinasis būstas buvo tvarkingas, bet kiek ankštokas. Keletą mėnesių diena iš dienos lokys vaiksčiojo po jį ten ir atgal. Jis žengdavo tris žingsnius pirmyn, sustodavo priešais virbus, apsisukdavo, tuomet žengdavo tris žingnius atgal, sustodavo ir vėl apsisukdavo.

Parduotuvės šeimininkas stebi, kaip pardavėjas ginčijasi su pirkėju. Kai ginčas baigiasi, parduotuvės šeimininkas pasikviečia pardavėją pas save ir pratrūksta: tu, toks ir anoks, stuobry netašytas, ar nežinai, kad su pirkėju reikia elgtis kultūringai, paslaugiai ir nesiginčyti?
Taip žinau,-atsako pastarasis.
Šeimininkas kiek atlįžta: o dėl ko gi taip ginčijotės?
Pardavėjas susinepatogina, bet atsako: kad pirkėjas priėjo prie manęs, žodis po žodžio, ir pradėjo man įrodinėti, kad šios parduotuvės šeimininkas yra tikras asilas. Na aš ir pradėjau ginčytis…

Šiame straipsnyje bus pateiktos trys įsitikinimų keitimo technikos – “Senų įsitikinimų muziejus”, “Savęs priėmimas” ir “Devyni kvadratai”. Tai jau klasika tapusios technikos. Internete galima rasti įvairių jų modifikacijų. Tad čia pateiktas technikas priimkite, kaip vieną iš jų galimų versijų.
 
Technika “Senų įsitikinimų muziejus”
 
Senų įsitikinimų muziejus, klasikinė Robert Dilts pasiūlyta technika skirta ribojančių įsitikinimų keitimui. Technikos atlikimo algoritmas:
1.Mano ribojantys įsitikinimai.
Pagalvokime apie tikslą, kurio įgyvendinimą norėtumėte paspartinti.
Kaip suformuluotume įsitikinimus, kurie labiausiai blokuoja jūsų judėjimą tikslo įgyvendinimo link? Pavyzdžiui: Aš nesugebėsiu. Aš neturiu pakankamai patirties. Man trūksta reikiamų resursų.
Kuo šie įsitikinimai yra negeri? Kodėl jie stabdo jūsų judėjimą link tikslo?
2.Mano palaikantys įsitikinimai.
Dabar pagalvokime, kuo galima būtų pakeisti šiuos įsitikinimus. Pageidautina, kad naujas įsitikinimas būtų suformuluotas pozityvia forma. Pavyzdžiui: Aš sugebėsiu. Aš turiu pakankamai patirties. Aš turiu visus reikiamus resursus arba žinau iš kur juos galėčiau gauti.

Mūsų naudojama kalba yra galingas poveikio kitam darymo instrumentas. Kitą kartą mes net nesusimąstome kaip vienokia ar kitokia sakinio konstrukcija gali tam tikra linkme paskatinti kitą žmogų mąstyti ar elgtis.
Žmogaus, apkrauto darbu, mes galime paklausti:
         „Ar tu pajėgsi susidoroti su šia užduotimi?“
O galime tą patį klausimą suformuluoti kitaip:
         „Kaip tu ketini susitvarkyti su šiuo darbu?“
Toks sakinys visiškai kitaip veikia žmogų. Pirmame sakinyje mes darome prielaidą, kad žmogus gali susidoroti su darbu, bet gali ir nesusidoroti. Antrame sakinyje mes darome prielaidą, kad neabejojame, kad jis susitvarkys su darbu, bet tik nežinome kokiu būdu jis tai ketina padaryti.
         „Ko jūs išmokote?“
Šiame sakinyje aiškiai galima išgirsti įsitikinimą, kad „jūs kažką išmokote“. Kai mes naudojame tokį įsitikinimą mokymo procese, tai mokiniai nesąmoningai sutinka su tuo, kad jie kažko išmoko ir pradeda ieškoti atsakymo į šį klausimą. Mokinių pastangos nukreipiamos į suvokimą, o ką būtent jie išmoko.

Kas yra Naujas NLP kodas
 
Naujasis NLP kodas (NK NLP) atsirado 1983 metais, praėjus maždaug dešimčiai metų po paties NLP atsiradimo. Naujasis NLP kodas neišsivystė kaip savarankiška kryptis, nors atskiri jo elementai dažnai pristatomi tiek NLP Praktiko, tiek NLP Meistro kursuose. Taip atsitiko veikiausiai todėl, kad NLP “vartotojai” NLP daugiau suvokia kaip instrumentą skirtą naudoti pirmiausia kitų žmonių atžvilgiu.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje klasikinio NLP kūrėjai Ričardas Bandleris ir Džonas Grinderis pastebėjo, kad žmonės, sėkmingai NLP pagalba sprendžiantys kitų žmonių problemas, minimaliai NLP naudoja savo pačių klausimų sprendimui. Tai paskatino NLP kūrėjus peržiūrėti jų sukurtą NLP sistemą. Prie šito prisidėjo dar ir tai, kad Ričardo ir Džono keliai tuo metu išsiskyrė ir jie pajudėjo skirtingomis kryptimis. Ilgainiui Ričardas Bandleris sukūrė DHL (Desing of Human Engineering), o Džonas Grinderis kartu su Džudit Delozje - Naująjį NLP kodą.  Naujasis NLP kodas kaip tik ir fokusavosi į savo problemų ir uždavinių sprendimą.

NLP dažnai yra priskiriama manipuliacijų mokslo etiketė. Tačiau atidžiau įsigilinę pamatysime, kad paprastai manipuliavimas apibūdinamas, kaip meistriškas operavimas daiktais. Psichologijoje šis terminas naudojamas apibūdinant paslėptą poveikį kitam žmogui. NLP „manipuliacija“ vadinamas paslėptas, orientuotas į pasąmonę veiksmas. NLP manipuliavimo sąvoką vertina be negatyvaus atspalvio, neutraliai. Bet kuri psichologinio poveikio priemonė yra tik instrumentas, o jos taikymo pasekmės teigiamą ar neigiamą atspalvį įgauna priklausomai nuo konteksto ir šį instrumentą panaudojusio asmens tikslų ir ketinimų. Kita vertus, net nepriklausomai nuo ketinimų, pasekmės bus teigiamos ar neigiamos priklausomai nuo to, kokio masto kontekste tai yra vertinama. Ne atsitiktinai yra sakoma, pralaimėti mūšį, tai dar nereiškia pralaimėti karą. O taip pat dar yra sakoma, kas mūsų nepalaužia, tas mus užgrūdina.

NLP atsiradimo istorija
Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik  kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kuris sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti savo galimybes.
Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.

​Baimė yra psichologinis mechanizmas, vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose situacijose, kur mes galime elgtis nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti naujus santykius apsaugo mus nuo naujo nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai apsaugo mūsų savivertę nuo neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą – išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.

Psichologine prasme žmogus gali turėti dvejopą santykį su jam reikšmingais įvykiais. NLP tai vadinama asociacija arba disociacija.
Asociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai žmogus jį išgyvena ir suvokia tarsi pirmuoju asmeniu. Tokiame suvokime dalyvauja visi jo jutimo kanalai. Disociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai mes esame tarsi stebėtojo pozicijoje. Mes galime matyti save tam tikroje situacijoje, galime girdėti, ką tuomet kalbame. Bet tai tarsi kinofilmo žiūrėjimas. Tuomet mes nejaučiame, bet galime tik hipotetiškai vertinti, kaip jaučiasi mūsų stebimas žmogus.
Asocijuotas ir disocijuotas santykis kartais gali pasireikšti sapnuose. Vienuose sapnuose mes “dalyvaujame” pirmu asmeniu – patys bėgame, plaukiame, skrendame. Kituose sapnuose mes “dalyvaujame” trečiuoju asmeniu – tarsi matytume save iš šalies. Matome save bėgantį, plaukiantį, skrendantį.

Žmogaus asmenybė yra sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudojo asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams. Super Ego – tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo. 

Žmonių komunikavimo pagrindas yra kalba. Kalba yra kodų sistema, kurios pagalba mes perduodame vienas kitam mums svarbią informaciją. Tačiau informaciją mes perteikiame ne tik žodžiais. Anot dar prieš keletą dešimtmečių atliktų mokslinių tyrimų informacija yra perduodama trimis kanalais – žodžiais, balsu ir kūno kalba. Žodžiai sudaro 7 % visos perduodamos informacijos, balsas – 38 % ir kūno kalba – 55 %. Matome, kad daugiau nei pusę visos perduodamos informacijos sudaro – mūsų kūno padėtis, kūno padėties pokyčiai, judesiai, rankų gestai ir daugelis kitų, taip vadinamų, neverbalinių ženklų. Mokslininkai  priskaičiuoja arti tūkstančio įvairių kūno kalbos ženklų. Jau ir iš kasdieninio gyvenimo pastebime, kad informatyviausia žmogaus kūno dalis yra veidas. Veido išraiška duoda du trečdalius visos žmogaus kūno suteikiamos informacijos. Veidas yra pagrindinis informacijos apie emocinius žmogaus išgyvenimus šaltinis. Na o veide informatyviausios, žinoma, yra akys. Ne atsitiktinai liaudyje yra sakoma, kad akys yra žmogaus sielos veidrodis. 

Paskutinės pranešimo frazės. Mėgaujatės mintimi, kad dar kelios minutės ir galėsite lipti nuo scenos, kad pagaliau baigiate. Žvelgdamas į auditoriją dar pagalvojate, kad be reikalo taip jaudinotės. Viskas ne taip jau blogai pavyko. Tikrai nevertėjo tiek nerimauti ruošiantis šiam pranešimui. Bet neatsipalaiduokite per anksti. Jums liko dar vienas etapas – tai auditorijos klausimai.
Štai jūs kreipiatės į susirinkusiuosius prašydamas užduoti jums klausimus. Tai tarsi savotiškas testas. Auditorijoje įsivyrauja tyla. Jūs laukiate. Auditorija, tarsi, irgi kažko laukia. Na klausimų nebūna arba kai viskas aišku, arba kai nieko neaišku,- mėginate pajuokauti ir tuo gelbėti padėtį. Dar vienas kitas jūsų mėginimas ir kažkam iš auditorijos pasidaro gaila jūsų ir jis, tarsi, mesdamas gelbėjimosi ratą, užduoda jums klausimą... Tai gali reikšti, kad jūs prašovėte pro šalį ir greičiausiai pranešimas buvo apie tai, kas įdomu jums, bet ne apie tai, kas būtų įdomu, svarbu ir reikšminga jiems. Aišku gali būti ir kitų priežasčių. Tačiau pamąstyti yra apie ką.

​Kiekvieną trečiadienį po pietų dešimtys vyrų ir moterų eina žąsele pro centrinius vartus į trečiame aukšte esančią mano vadovaujamos „Semco“ kompanijos San Paule, Brazilijoj, susirinkimų salę. Apsauga prie įėjimo jų laukia. Jau keleri metai kai kurių didžiausių ir garsiausių pasaulio kompanijų, tarp jų „IBM“, General Motors“, „Ford“ „Kodak“, „Bayer“, „Nestle“, „Goodyear“, „Firestone“, „Pirelli“, „Alcola“, „BASF“, „Chase Manhattan“, „Siemens“, „Dow Chemical“, „Mercedes-Benz“ ir „Yashica“, vadovaujantys darbuotojai kaip piligrimai traukia į mūsų nieko neišsiskiriantį pramoninį kompleksą San Paulo priemiestyje.
„Semco“ gaminių sąrašas tikrai įspūdingas – siurbliai, galintys per naktį ištuštinti didžiausią tanklaivį, indaplovės, per valandą išplaunančios 4100 lėkščių, šaldymo mazgai oro kondicionieriams, kurių dėka kontorų dangoraižiuose maloniai vėsu per pačius didžiausius karščius, maišyklės, tinkamos maišyti viskam – nuo raketinio kuro iki kramtomos gumos, ir net visa sausainių fabriko įranga, susidedanti iš 16.000 atskirų dalių ir kelių mylių laidų. Tačiau ne dėl to viso pasaulio vadovaujantys darbuotojai ir valdymo specialistai po kelis mėnesius laukia savo eilės apsilankyti mūsų gamyklose ir kontorose. Juos domina kitkas – kaip „Semco“ darbuotojai viską daro“.

Jei jums tenka kartas nuo karto kalbėti grupei žmonių, tikriausiai pastebėjote, kad jūsų pasisekimas priklauso nuo kelių dalykų. Kiek svarbi ir aktuali yra tema, kuria jus kalbate, susirinkusiems žmonėms. Ne mažiau svarbus dalykas yra ką ir kiek jūs išmanote kalbama tema. Kaip pasiruošėte šiam pranešimui. Kaip, kokia forma pateikiate informaciją. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir tai, o kaip yra nusiteikusi auditorija, prieš kurią jūs stovite. Bepigu yra bendrauti su auditorija, kuri žvelgia į jus įsimylėjusiomis akimis, gaudo kiekvieną jūsų žodį ir tiki viskuo, ką jūs jei bepasakytumėte. Daug sunkiau prasimušti į klausytojų protus ir širdis, kai vienokios ar kitokios aplinkybės jus nubloškia į taip vadinamų „sunkių“ auditorijų glėbį. Geros auditorijos yra panašios viena į  kitą, sunkios auditorijos yra sunkios kiekviena savaip. Tad ir pasižiūrėkime su kokiomis sunkiomis auditorijomis gali jus suvesti likimas ir kaip vienu ar kitu atveju būtų tikslinga pasielgti.

Neretai išėję iš susirinkimo girdime sakant: "Tai buvo vien laiko gaišimas". Jei įtariate, kad jūsų susirinkimai gali virsti beprasmiškais pasiplepėjimais, pats laikas pradėti apie tai galvoti.Iki susirinkimoPagalvokite, kaip galite apsieiti apskritai be susirinkimo. Galbūt sprendimą gali priimti atsakingi už šiuos darbus žmonės? Tuomet nebus būtina rengti bendrą pasitarimą. Vietoje to, kad susirinktumėte visi vienoje patalpoje, galbūt galima informaciją perduoti telefonu, el. paštu ar organizuoti online konferenciją. Be to, pasitarimą galima atidėti arba svarstytinus klausimus įtraukti į kito susirinkimo dienotvarkę. Jei nuspręsite, kad susirinkimas vis dėlto yra būtinas, galite pasiųsti į pasitarimą savo atstovą - taip praturtėtų pavaldinio patirtis ir būtų sutaupytas Jūsų asmeninis laikas.
Kiek įmanoma, sumažinkite kviečiamų dalyvių skaičių - palikite tik tuos, kurie tikrai būtini. Laiką pasitarimui parinkite taip, kad ateiti galėtų visi jums būtini žmonės, ir kad jau turėtumėte paruoštą visą reikiamą informaciją. Parinkite tinkamą vietą. 

Kiek beapklaustumėte įmonių vadovų, tiek turėtumėte skirtingų nuomonių apie investicijų į personalo kvalifikacijos kėlimą naudingumą. Vertinimų spektras būtų tikrai platus. Nuo įmonių, kurių vadovai sistemingai planuoja mokymus ir investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ženklias sumas iki įmonių, kurių vadovai ne tik kad neskiria lėšų savo personalo apmokymui, bet ir patys kategoriškai atsisako mokytis. Negatyvus požiūris į kvalifikacijos kėlimą paprastai yra suformuotas negatyvios ankstesnės patirties. Tad pamėginkime apžvelgti dažniausiai pasitaikančius klaidingus požiūrio į mokymąsi stereotipus.
1.Iš šalies atėjęs žmogus (t.y. vadybos konsultantas) apie mūsų įmonės darbo specifiką gali turėti tik patį bendriausią supratimą. Taip konsultantas net ir po kelių susitikimų su įmonės vadovu, nesugebės susidaryti tiek detalaus vaizdo apie įmonės realijas, kiek pats vadovas. Tačiau su tuo, kas konkrečios įmonės vadovui gali atrodyti kaip unikali situacija, profesionalus konsultantas susiduria vos ne kiekvieną dieną. Žmogus iš šalies šviežiu žvilgsniu gali nesunkiai pamatyti tai, kas vadovo pradedama nepastebėti šimtus kartų praeinant pro šalį. 

Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, tai derėtų daryti tokia seka.
Pasisveikinimas. Pasinaudokite galimybe šypsodamasis pasakyti susirinkusiems ,,Labas rytas". Tai parodys auditorijai, kad džiaugiatės būti čia, dabar ir su jais.
Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti.
Tema. Apie ką jūs ketinate kalbėti? Įžanga turi apibrėžti jūsų kalbos kontūrus. Tai gali būti nuo bendro jūsų idėjos apibūdinimo iki konkrečių jūsų kalbos teiginių pristatymo. Supažindinkite auditoriją su savo kalbos struktūra. Įžangoje galite pasakyti, kuo jiems gali būti vertinga tai, apie ką kalbėsite tuojau po jos. 

Kiekvienam vadovui dažniau ar rečiau tenka viešai pasisakyti. Kas yra susidūręs su šia situacija, puikiai prisimena būseną, kuri apima atsistojus prieš auditoriją – perdžiūva gerklė, pradeda drebėti keliai, veidą ir kaklą išmuša raudonis, širdis lyg nuo grandinės nutrūkusi daužosi krūtinėje, iš galvos tarsi viskas išgaruoja ir tik vienintelė mintis kala smilkiniuose – „kad tik greičiau pasibaigtų tas košmaras!“ Graudžiausia tai, kad valandų skaičius, kurį praleidžiate prieš auditoriją, ką tik aprašytą būseną, regis, mažai teįtakoja. Kažkiek sakant viešas kalbas, aišku, gelbsti užrašai, kuriuos dažnas vadovas pasiruošia iš anksto.
Neklausykite tų, kurie primygtinai patarinėja atsisakyti užrašų idėjos ir pasikliauti vien tik improvizacija. Esa, tik ekspromtu pasakyta kalba yra gera kalba. Jei vieši pasisakymai nėra jūsų pragyvenimo šaltinis ir naudojimasis užrašais suteikia jums žemės po kojomis jausmą, naudokitės užrašais į sveikatą.
Toliau bus keletas patarimų – o kaip gi reikėtų tuos užrašus tinkamai paruošti.

Gebėjimas perteikti savo mintis suprantamai ir įtikinamai yra vienas svarbiausių įgūdžių. Nuo neatmenamų laikų žmonės sakė viešas kalbas, kad įkvėptų, įtikintų ir darytų įtaką vieni kitiems. Mokėjimas reikšti mintis gali padėti gauti gerą darbą, paaukštinimą tarnyboje, išsikovoti pagarbą. Jei norite gyvenime gauti tai, ko trokštate, turite pateikti save efektingai, patikimai ir įtikinamai. Informacijos amžiuje kalbų sakymo įgūdžiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet nors kasdieniame gyvenime mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės, bent jau savo draugams ir artimiesiems, tai kada mums tenka viešai kalbėti oficialioje aplinkoje, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi.
Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis viešai kalbai?
Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Kai kurie didžiųjų oratorių istorijos tam yra puikiausias pavyzdys. Demostenas, garsusis senovės graikų oratorius, buvo drovus, mikčiojantis intravertas. Jis išmoko kalbėti, treniruodamasis su akmenukais burnoje. 

​Įprasta manyti, jog vadovavimas organizacijoje vyksta iš viršaus į apačią. Ir bet kokios mūsų pastangos įtakoti vadovybę tėra kova su vėjo malūnais. Viskas taip ir yra – tik iš pirmo žvilgsnio.
Bet kuris vadovas yra tarsi didelis vaikas, kuris nuliūsta, kai netenka mylimo žaislo ir pralinksmėja, kai susilaukia dėmesio ir supratimo. Svarbu tik žinoti, kada ir kurią stygą reikia paliesti, kad išgautumėte reikiamą melodiją. Kaip tai suprasti?
1.Pažinkite savo vadovą kaip save patį. Kad pradėtumėte vairuoti automobilį, jūs turite suprasti jo veikimo principą. Turite žinoti, kas yra akseleratorius ir kaip jis veikia. Turite suprasti, kaip užvesti automobilį ir kaip jį sustabdyti. Tie patys principai galioja ir siekiant vadovauti savo vadovui. Pažiūrėkite į pasaulį, į darbą, pagaliau į save jo akimis. Pamėginkite pajausti tai, ką jaučia jis. Kokie jo profesiniai ir gyvenimiški tikslai? Kaip jis leidžia laisvalaikį? Koks jo hobis? Kokios yra jo vertybės? Kas jam yra autoritetai? Kokias knygas jis skaito, jei apskritai randa laiko šiam užsiėmimui? Čia slypi svertai, kuriuos jums reikėtų įvaldyti.

1.Komandinio koučingo apibūdinimas.
2.Nuo grupės iki komandos.
3.Kritiniai grupės darbo taškai.
4.Grupinio darbo pradžia.
5.Grupės vadovo vaidmuo (funkcijos).
6.Grupės darbo organizavimo būdai.
7.Lentos ir rašiklių naudojimas.
8.Nagrinėjamos temos aktualizavimas.
9.Idėjų generavimo etapas.
10.Grupės dinamika ir jos valdymas.
11.Giluminio klausymo technikos.
12.Tarpusavio supratimą stiprinančios technikos.
13.Santykių sukūrimą stiprinančios technikos.
14.Užbaigimas. Sprendimų priėmimas.
15.Koučingo kultūra organizacijoje.
 
 
1.Komandinio koučingo apibūdinimas
 
Koučingas smelkiasi į daugelį gyvenimo sričių. Jau mažai kam kelia abejonių koučingo metodų taikymo nauda sprendžiant žmogaus asmeninius ir profesinius klausimus. Koučingas užima deramą vietą šalia tokių seniai pripažintų psichologinės pagalbos formų, kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija, ekspertinis konsultavimas.
Ypač stipriai koučingas įleido šaknis organizacijose. Koučingo nuostatos, paremtos  kito žmogaus pagarba, tolerantiškumu kitaip galvojantiems, savo nuomonės neprimetimas, pasitikėjimas savo vidiniu potencialu ir galimybėmis tapo rimtu konkurencinį įmonių pranašumą stiprinančiu faktoriumi. Vis dažniau kalbama ir apie komandinio koučingo galimybes. 

​Paklauskite bet kurį pardavėją – kas jam yra sunkiausia jo darbe. Ko gero dažniausiai minimas bus prekės kainos klientui pagrindimas.
Klystame manydami, jog svarbiausias dalykas pirkėjui yra kaina. Pirkėjai taip pardavėjams "praplovė smegenis", kad pastarieji nuoširdžiai įtikėjo, jog pirkėjams labiausiai rūpi kaina. Tačiau pirkėjų apklausos nuolatos rodo, kad pirkėjai daugiau dėmesio skiria ne tiek kainai, kiek prekės vertei. Tokie dalykai kaip produkto garantija, aptarnavimas po pardavimo, sutaupyti pinigai, pasididžiavimo nuosavybe jausmas – štai kas svarbiausia klientui.
 
Kada pradėti kalbėti apie prekės kaina.
Dažnam pardavėjui kyla klausymas – kada reikėtų pradėti kalbėti apie kainą? Štai keletas rekomendacijų.
1.Apie kainą pradėti kalbėti niekada nėra per vėlu. Vyraujanti klaida – apie kainą pradėti kalbėti per anksti. Kainos aptarimo nukėlimas vėlesniam laikui padeda vadybininkui išlaikyti pokalbio vedimo iniciatyvą ir tai dar kartą klientams parodo, kad pagrindinis dėmesys skiriamas jų poreikių patenkinimui. Kuo vėliau pokalbyje su klientu pereisite prie kainos aptarimo, tuo didesnė tikimybė ją sėkmingai „parduoti“.

​Klientas yra svarbiausia bet kurio verslo dalis. Kai mes jį aptarnaujame, ne mes jam darome malonę, bet jis mums.
Į klientą orientuoto aptarnavimo formulė paprasta: tiksliai išsiaiškinti kliento poreikius ir greitai bei kokybiškai patenkinti juos. Tačiau visas paprastumas pasibaigia kai pamėginame į klientą orientuoto aptarnavimo principus taikyti praktikoje.
Besikreipiančių į įmonę klientų poreikiai gali būti dviejų tipų – praktiniai ir asmenybiniai. Nuo darbuotojo sugebėjimo atpažinti ir patenkinti šiuos poreikius priklausys aptarnavimo sėkmė.
 
Praktiniai poriekiai. Praktiniai kliento poreikiai yra nukreipti į įmonės produktus ir paslaugas, patenkinančius jų lūkesčius. Šiuos poreikius nėra sunku atpažinti, nes jie tiesiogiai siejasi su tuo, ką jūsų įmonė siūlo. Kita praktinių kliento poreikių dalis yra informacija apie jūsų prekes ir paslaugas. Klientas nori gauti atsakymus į savo klausimus, suprasti tvarką, galimybes ir sprendimus, tikisi, jog pažadėti darbai bus atlikti.

Kai pirkėjas apžiūrinėja jam siūlomą prekę, jo galvoje knibžda dešimtys „už“ ir „prieš“. Noriu šio daikto... bet lyg ir brangoka... koks puikus dizainas... bet šį mėnesį jau išnaudojau leistiną limitą... galėčiau nušluostyti nosį kaimynams ir pažįstamiems... bet kur dėti seną laužą... importinis, vokiečių gamybos... bet vadybininkas kažkoks nepatikimas...
Jei esate pardavėjas, ar bendraujant su pirkėju jums nebuvo atėjusi mintis – kaip gerai būtų įlindus į pirkėjo galvą ir padaryti tame minčių spiečiuje tvarką? Ne vienas jūs taip kartais pagalvojate.
Geroji žinia ta, kad jūs galite tai padaryti. Galima pasakyti net daugiau,- jūs privalote tai padaryti, jei norite, kad jūs laikytų pardavimų profesionalu.

Prekių savybės ir prekių privalumai
Dauguma pardavėjų prekės pristatymą įsivaizduoja kaip procesą, kurio metu jie paima įrenginį, padeda jį priešais klientą ir ima jam viską apie jį pasakoti. Pardavėjas apibūdina visas (tiksliau, kiek prisimena) įrenginio savybes ir tikisi, kad jau padarė viską, kas paskatintų klientą susidomėti pasiūlymu ir priverstu nedelsiant atverti piniginę.
Mūsų tikslas nėra vien tik papasakoti, kaip produktas veikia. Mūsų tikslas - parodyti, kaip tas produktas gali pasitarnauti klientui. Parduodant visas mūsų dėmesys turi būti sutelktas į tas produkto savybes, kurios labiausiai gali dominti būtent šį klientą, nes tik tai gali patenkinti jo poreikius, kurie buvo išsiaiškinti pokalbio eigoje.