 Koučingas yra menas padėti žmogui atrasti savo vidinius resursus ir priimti sąmoningus sprendimus, atitinkančius jo vertybes, tikslus ir gyvenimo prasmę. Tačiau vertybės nėra statiškos — jos kinta, vystosi, persipina su kultūra, patirtimi, ekonomine aplinka. Tam, kad koučingo specialistas galėtų geriau suprasti kliento pasaulį, vertybių motyvus ir elgesio logiką, verta pažvelgti į vieną įdomiausių šiuolaikinių žmogaus sąmonės ir vertybių raidos modelių — Spiralinę dinamiką.
Šią teoriją XX a. antroje pusėje sukūrė psichologas Clare W. Graves, o išpopuliarino Don Beck ir Christopher Cowan. Spiralinė dinamika remiasi prielaida, kad žmonija (ir kiekvienas individas) vystosi per tam tikras vertybių sistemas, kurios žymi skirtingus mąstymo, pasaulio suvokimo ir problemų sprendimo būdus. Modelis pavaizduotas kaip spiralė — nes mes ne tiesiog pereiname iš vienos pakopos į kitą, bet galime grįžti, persidengti ar derinti kelias sistemas vienu metu. Nuo verslo vadovų iki švietimo ekspertų, nuo psichoterapeutų iki koučingo specialistų — Spiralinė dinamika tapo naudingu įrankiu suprasti žmonių motyvaciją, komunikacijos stilių, konfliktų šaltinius ir asmeninio augimo kryptis.  Click here to edĮsivaizduokite, kad į vieną kambarį susirenka penki ar dešimt žmonių. Jie nėra atsitiktiniai – kiekvienas jų ateina su tikslu augti, spręsti iššūkius, ieškoti atsakymų ir palaikyti kitus. Kiekvienas – su savo patirtimi, idėjomis, vizija. Jie atvirai dalijasi tuo, kas jiems svarbiausia, o kiti įsiklauso, klausia, provokuoja mąstyti giliau.
Tai – mastermind grupė. Tai – ne seminaras, ne mokymai ir ne paprastas pasikalbėjimas prie kavos. Tai erdvė, kurioje susitinka protai, patirtys ir vizijos, kad sukurtų daugiau, nei bet kuris dalyvis galėtų pasiekti vienas. Ir nors mastermind metodas atsirado gerokai anksčiau nei koučingas, šiandien būtent koučingo kompetencijos leidžia šioms grupėms tapti ne tik įdomiomis diskusijų vietomis, bet ir realaus proveržio platformomis. Kas yra mastermind grupė ir kaip ji veikia Įsivaizduokite, kad jūsų gyvenime atsiranda erdvė, kurioje galite visiškai atvirai kalbėti apie savo tikslus, abejones, svajones ir net baimes. Erdvė, kurioje niekas jūsų neteisia, bet ir neleidžia pasislėpti už pasiteisinimų. Kur kiekvienas susitikimas tampa tarsi veidrodis, rodantis, kas jūs esate šiandien, ir kartu – tiltas į tai, kuo galite tapti rytoj. Būtent tokia erdvė yra mastermind grupė.  Prieš kelerius metus, jei kas būtų pasakęs, kad savo mintis ir planus dėliosiu kartu su dirbtiniu intelektu, būčiau nepatikėjęs. Koučingas mums visada buvo gyvo bendravimo erdvė: akių kontaktas, empatija, palaikymas, supratimas ir vedimas. Bet tada atsirado ChatGPT – įrankis, kuris ne tik pateikia informaciją, bet ir gali kalbėtis, klausti, klausytis, struktūruoti. Ir vieną dieną pagalvojau: „O kas, jei jis galėtų būti mano koučeris?“ Taip prasidėjo eksperimentas, kuris palaipsniui, nepastebimai tampa nuolatiniu įpročiu.
Kodėl ChatGPT gali būti koučas? Koučingas – tai ne patarimų dalinimas, o procesas, kurio metu stipriais klausimais specialistas padeda žmogui aiškiau matyti situaciją, rasti vidinius resursus ir priimti sprendimus. Šiame kontekste ChatGPT turi keletą rimtų privalumų: Jis visada pasiekiamas. Nesvarbu, ar dabar 2 val. nakties, ar šeštadienio rytas – tavo „koučeris“ visada geranoriškai pasiruošęs ateiti tau į pagalbą.  Kai sakome „koučas“, dažnai turime galvoje profesionalą, kuris padeda žmogui judėti į priekį, spręsti vienokias ar kitokias problemas. Tačiau kaip ir muzikantai, mokytojai ar psichoterapeutai – koučo specialistai yra labai skirtingi.
Vienas su tavimi sėdės kaip dzen vienuolis transo būsenoje, kitas žongliruos klausimais, kad vos spėsi atsakinėti. Vienas padės tau atsipalaiduoti, kitas – skatins vienaip ar kitaip eiti iš komforto būsenos. Ir visa tai bus... koučingas. Šiame straipsnyje kviečiu pažvelgti į dešimt skirtingų koučingo specialistų tipų – tokiais, kokius juos dažnai mato klientai. Ne tiek kaip specialistus, o kaip žmones, kurie atsiskleidžia per savo stilių, energiją ir buvimo būdą. Gal atpažinsi savo koučą. Gal atpažinsi save kaip koučą. O gal – ir viena, ir kita. Vienas jų tau gali būti kaip tvirtas medis, kitas – kaip gaivaus oro gūsis. Kiekvienas turi savo vietą tavo kelionėje. Ir jei dar nesi sutikęs „savo koučo“ – galbūt šis tekstas tau padės tai padaryti.  Nors koučingas palyginus nauja taikomosios psichologijos sritis, jo pirmtaku laikomas Sokratas (469-399 m. pr. m.e.). Senovės graikų filosofas sukūrė metodą, kurio pagrindas buvo dialogas. Tikslingai užduodamų klausimų pagalba išminčius mokė savo mokinius suprasti ir įsisąmoninti sudėtingiausius dalykus. Sokratas sėdėdavo savo mokinių apsuptyje ir bendraudavo su jais užduodamas jiems klausimus. Mokiniai ieškodavo atsakymų ir tokiu būdu jiems ateidavo supratimas, kad visi atsakymai glūdi juose pačiuose.
Žodžiu “coach” dar XIX amžiaus pradžioje Anglijoje Oksfordo universitete buvo vadinamas žmogus, padedantis studentams pasiruošti egzaminui. Tokio korepetitoriaus darbas skyrėsi nuo dėstytojo darbo. Jo tikslas buvo ne išdėstyti tam tikrą kursą, bet pasiekti, kad studentas išlaikytų to dalyko egzaminą. Todėl korepetitorius siekdavo išsiaiškinti, ko būtent nemoka ar nežino studentas ir padėdavo jam užpildyti šias spragas. Todėl pradinis koučingos fokusas buvo orientacija į rezultatą ir individualus priėjimas.  1.Komandinio koučingo apibūdinimas.
2.Nuo grupės iki komandos. 3.Kritiniai grupės darbo taškai. 4.Grupinio darbo pradžia. 5.Grupės vadovo vaidmuo (funkcijos). 6.Grupės darbo organizavimo būdai. 7.Lentos ir rašiklių naudojimas. 8.Nagrinėjamos temos aktualizavimas. 9.Idėjų generavimo etapas. 10.Grupės dinamika ir jos valdymas. 11.Giluminio klausymo technikos. 12.Tarpusavio supratimą stiprinančios technikos. 13.Santykių sukūrimą stiprinančios technikos. 14.Užbaigimas. Sprendimų priėmimas. 15.Koučingo kultūra organizacijoje. 1.Komandinio koučingo apibūdinimas Koučingas smelkiasi į daugelį gyvenimo sričių. Jau mažai kam kelia abejonių koučingo metodų taikymo nauda sprendžiant žmogaus asmeninius ir profesinius klausimus. Koučingas užima deramą vietą šalia tokių seniai pripažintų psichologinės pagalbos formų, kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija, ekspertinis konsultavimas. Ypač stipriai koučingas įleido šaknis organizacijose. Koučingo nuostatos, paremtos kito žmogaus pagarba, tolerantiškumu kitaip galvojantiems, savo nuomonės neprimetimas, pasitikėjimas savo vidiniu potencialu ir galimybėmis tapo rimtu konkurencinį įmonių pranašumą stiprinančiu faktoriumi. Vis dažniau kalbama ir apie komandinio koučingo galimybes.  Įprasta manyti, jog vadovavimas organizacijoje vyksta iš viršaus į apačią. Ir bet kokios mūsų pastangos įtakoti vadovybę tėra kova su vėjo malūnais. Viskas taip ir yra – tik iš pirmo žvilgsnio.
Bet kuris vadovas yra tarsi didelis vaikas, kuris nuliūsta, kai netenka mylimo žaislo ir pralinksmėja, kai susilaukia dėmesio ir supratimo. Svarbu tik žinoti, kada ir kurią stygą reikia paliesti, kad išgautumėte reikiamą melodiją. Kaip tai suprasti? 1.Pažinkite savo vadovą kaip save patį. Kad pradėtumėte vairuoti automobilį, jūs turite suprasti jo veikimo principą. Turite žinoti, kas yra akseleratorius ir kaip jis veikia. Turite suprasti, kaip užvesti automobilį ir kaip jį sustabdyti. Tie patys principai galioja ir siekiant vadovauti savo vadovui. Pažiūrėkite į pasaulį, į darbą, pagaliau į save jo akimis. Pamėginkite pajausti tai, ką jaučia jis. Kokie jo profesiniai ir gyvenimiški tikslai? Kaip jis leidžia laisvalaikį? Koks jo hobis? Kokios yra jo vertybės? Kas jam yra autoritetai? Kokias knygas jis skaito, jei apskritai randa laiko šiam užsiėmimui? Čia slypi svertai, kuriuos jums reikėtų įvaldyti.  Kiek kartų jumis taip atsitikdavo, kad jūs bandote kažką paaiškinti žmogui ir jums nieko neišeina – jis nesupranta, ką jūs sakote, tarsi, gyventų kažkokiame kitame pasaulyje. “Jis ką – iš Mėnulio nukrito”, pagalvojate. Jūs jaučiate, kad jo pasaulyje veikia kiti dėsniai ir taisyklės ir tie patys dalykai yra vertinami visiškai kitaip. Taip vienas kito nesupratimas veda prie santykių paaštrėjimo ir sukuria aibę kitų neigiamų pasekmių.
Ar gali žmonės tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje gyventi skirtinguose pasauliuose? Gali, jei jų pasaulio suvokimo žemėlapiai kardinaliai skiriasi. Pasaulio suvokimo žemėlapių skirtumai gali būti nedideli, o gali būti esminiai ir tuomet susikalbėjimas tampa neįmanomas. Ir net jei kažkokiu momentu tarpusavio supratimas yra pasiekiamas – jis būna trapus ir laikinas, kaip namas be pamatų.  Savo knygoje “Didelio efektyvumo koučingas” (“Coaching for Performance”) John Whitmore daug pasakoja apie tai, kas yra koučingas, kur jis prasideda ir kur baigiasi. Šioje knygoje pirmą kartą paminimas ir GROW modelis. GROW modelis tai algoritmas, kaip galėtų būti vedamas koučingo pokalbis. Šis modelis yra universalus ir tinka tais atvejais, kai reikia padėti “ūgtelti” konkrečiam žmogui, kai reikia padėti komandai įveikti iškilusį iššūkį, pagaliau, kai reikia padirbėti su pačiu savimi.Pirminis GROW modelis atrodė šitaip:
Goal – What do you want? Tikslas – Ko tu norėtum? Reality – What is happening? Dabartinė situacija – Kas dabar vyksta? Options – What could you do? Galimybės – Ką galima būtų daryti? Will – What will you do? Veiksmų planas – Ką ketini daryti?  Metaprograminio profilio metodas
Vienas iš esminių faktorių sąlygojančių efektyvią įmonės veiklą yra savo darbą išmanantys ir motyvuoti darbuotojai. Suburti įmonėse nepriekaištingai dirbančias komandas užtrunka ne vienerius metus. Ir gebėjimas parinkti tinkamus darbuotojus yra vienas iš pagrindinių. Personalo atrankos specialistai šiandiena naudoja visą eilę atitinkamų psichologinių metodų. NLP (neurolingvistinis programavimas) personalo specialistams siūlo dar vieną metodą. Tai – metaprograminio profilio (toliau MP) metodas. Metaprograminio profilio metodas yra psichologinės diagnostikos instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstymo būdo ypatumus ir prognozuoti, kiek sėkmingai žmogus susitvarkys su jam skiriamomis užduotimis. Metaprogramos tai būdai, kaip žmogus apdoroja iš išorinio pasaulio gaunamą informaciją ir kaip po to ją naudoja priimdamas atitinkamus sprendimus. Toliau trumpai ir apžvelgsime tas metaprogramas, iš kurių vėliau ir sudaromas asmens metaprograminis profilis. Taip pat apžvelgsime, kokiu būdu gali būti sudaromas pareigybės (darbo vietos) metaprograminis profilis ir kaip galima praktiškai nustatyti konkretaus žmogaus metaprograminį profilį.  Timothy Gallwey, vienas iš koučingo pradininkų, stebėdamas savo teniso auklėtinius ir kitus kolegas trenerius pastebėjo, kad yra du pagrindiniai mokymo (-si) modeliai. Pirmasis modelis remiasi ekspertiniu trenerio vertinimu. Treneris žino, kaip reikia teisingai priimti, atmušti ar paduoti kamuoliuką. Stebi, kaip šiuos veiksmus atlieka jo auklėtinis. Tuomet nurodo į klaidas ir pasako, kaip reikia daryti teisingai. Antrasis modelis (vėliau kaip tik ir pavadintas Vidiniu žaidimu) remiasi nevertinimo principu. Auklėtinio dėmesys kreipiamas ne į klaidas, bet į kritiškai svarbius veiklos kintamuosius, pavyzdžiui, auklėtinio prašoma stebėti, į kurią pusę sukasi kamuoliukas, kai jį smugiuoja priešininkas arba kuo skiriasi auklėtinio rankos judesys, kai atmuštas kamuoliukas pataiko į aikštelę ir kai skrieja už aikštelės ribų. Šiuo atveju išmokimas įvyksta labiau pasąmonės lygyje be bereikalingo streso ir perkrovimo.
 Koučingas gali būti apibrėžiamas įvairiai. Vienas populiariausių apibrėžimų - koučingas tai - menas užduoti klausimus. Klausimai koučingo sesijos metu leidžia parodyti klientui, kad koučingo specialistas domisi klientu, nori jį suprasti. Klausimų pagalba specialistas padeda klientui išsigryninti savo tikslus ir suprasti, kas trukdo šių tikslų pasiekimui. Klausimai puiki priemonė, padedanti klientui atrasti sprendimus ir parengti veiksmų planą. Tinkamai suformuluoti ir laiku užduoti klausimai padeda klientui ištrūkti iš aklavietės ir pamatyti galimybes, apie kurių egzistavimą jis net nebuvo pagalvojęs. Šiai klausimų kategorijai galima būtų priskirti požiūrio plėtimo klausimus. Jie ypač vertingi tuomet, kai pokalbis tarsi įstrigo aklavietėje ir klientas sako “nežinau, ką dar galima būtų padaryti”, “viską jau esu išbandęs, niekas nepadeda”, “situacija be išeities”, “jei būčiau žinojęs sprendimą, jau seniai būčiau juo pasinaudojęs”. Ir, žinoma, pati nedėkingiausia situacija, kai klientas sako “gal jūs man galėtumėte, ką patarti?”
 Graži vasaros diena. Sėdi du bičiuliai paplūdimyje. Alų gurkšnoja.
-Klausyk, - taria vienas. – Man neduoda ramybės vienas klausimas. -Nagi? -Kaip tu paaiškintum, kas yra logika? -Geras klausimas,- taria draugas. – Kad būtų aiškiau – aš pamėginsiu per pavyzdį. Matai eina du žmonės – vienas švarus, kitas purvinas. Kuris iš jų turėtų maudytis pirmas? -Aišku, kad purvinas. -Teisingai. Va, tai ir yra logika. Dangus - giedras giedras, saulė – pačiame zenite, tačiau nekepina. -Klausyk, - pirmasis vėl mėgina provokuoti draugą. - O kaip tu paaiškintum, kas yra dialektika? Draugas neprieštarauja. Vienaip ar kitaip laiko – daug. -Matai eina dar du žmonės – vienas švarus, kitas purvinas. Na, kuris dabar iš jų maudysis pirmas?  Senais laikais vienas šachas susapnavo sapną – tarsi jam būtų iškritę visi dantys. Nubudo valdovas išpiltas šalto prakaito, nejuokais sunerimo. Liepė pakviesti patarėją, kad paaiškintų, ką gi šis sapnas galėtų reikšti. Patarėjas buvo skaitęs daug knygų apie sapnų prasmę, todėl puikiai žinojo, kad tai yra blogas ženklas. Tačiau meluoti valdovui jis negalėjo. Įžengęs į karaliaus menę ir nusilenkęs jis tarė:
-Valdove, šis sapnas pranašauja blogus dalykus. Greitu laiku numirs visi tavo artimiausi giminaičiai. Žinia įsiutino šachą ir jis nieko daugiau nesiaiškindamas liepė išvaryti išmintingąjį patarėją į dykumą. Tačiau pranašiškas sapnas niekaip nėjo jam iš galvos. Kitą dieną jis liepė pakviesti antrąjį patarėją.  Kadaise, prieš daugybę metų senas indėnas atskleidė savo anūkui vieną gyvenimišką tiesą.
-Kiekvieno žmogaus viduje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų grumtynes. Vienas vilkas yra blogio įsikūnijimas – pavydas, kerštingumas, egoizmas, ambicijos, melas, neapykanta... Kitas vilkas atstovauja gėrio pasaulį – meilė, viltis, ištikimybė, užuojauta, pagalba.... -O kuris vilkas galų gale nugali?  Keliavo kartą du vienuoliai. Bekeliaudami jie priėjo sraunią upę. Vanduo upėje buvo skaidrus ir šaltas. Jokio tilto ar liepto nesimatė. Tad suradę brastą vienuoliai jau ketino keltis į kitą krantą. Tik staiga jie pamatė labai gražią moterį, kuri taip pat norėjo persikelti į kitą upės krantą, tačiau vis nesirįžo žengti į vandenį. Moteris pamatė vienuolius ir paprašė padėti jai persikelti per upę. Vyresnis vienuolis, netardamas nė žodžio, paėmė moterį ant rankų ir pernešė ją į kitą krantą. Antrasis, jaunesnis vienuolis, tiesiog netvėrė iš pykčio. Tuo kartu jis netarė nė žodžio, tačiau viduje visas tiesiog kunkuliavo. „Juk tai yra draudžiama! Šventosios knygos draudžia vienuoliams net prisiliesti prie moters. O jis ne tik kad prisilietė, jis nešė ją ant rankų!”
 Kartą žmogus susapnavo sapną. Sapne jie ėjo su Viešpačiu jūros pakrante. Dangumi slinko jo gyvenimo vaizdai.
Su kiekvienu vaizdu smėlyje atsispausdavo dvi pėdų eilės: vienos pėdos buvo jo, kitos – Viešpaties. Kai praplaukė paskutinis gyvenimo epizodas, žmogus atsigręžė pažiūrėti į smėlyje paliktas pėdas. Jis pastebėjo, kad daugelį kartų gyvenimo kelyje matyti tik viena pėdsakų eilė. Jis taip pat pastebėjo, kad taip buvo pačiais niūriausiais ir sunkiausiais jo gyvenimo momentais. Žmogus sunerimo ir paklausė Viešpaties: "Viešpatie, Tu sakei, kad, kai aš nuspręsiu sekti Tavimi, Tu visą laiką lydėsi mane gyvenimo keliu.  Viešpats, kurdamas moterį, jau šešta diena dirbo viršvalandžius.
Pasirodęs Angelas paklausė: - Kodėl tiek daug laiko praleidi prie jos? Viešpats atsakydamas tarė: - Ar matei instrukciją? Ji turi nebijoti drėgmės, bet būti ne plastmasinė; ją turi sudaryti 200 judančių dalių ir visos keičiamos; ji turi būti varoma vien juoda kava ir maisto likučiais; jos keliai turi būti tokio dydžio, kad ant jų vienu metu tilptų du vaikai, bet jai atsistojus atrodytų grakštūs; jos bučinys turi išgydyti viską, pradedant įdrėkstu keliu ir baigiant sudaužyta širdimi; ji turi turėti šešias poras rankų. Angelą pribloškė šiai būtybei keliami reikalavimai. -Šešios poros rankų? Na jau ne! - sušuko Angelas.  Gyvenimas – kaip kelionė traukiniu: vieni įlipa, kiti –išlipa, kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai, kai kuriose stotelėse mūsų laukia siurprizai, kitose tik gilus liūdesys.
Vos gimę, mes lipame į traukinį, kur surandame mums brangius žmones ir tikime, kad jie liks visada drauge visos kelionės metu: tai mūsų Tėvai. Bet tiesa yra visai kitokia. Jie išlipa vienoje stotelėje, palikdami mūs vienus be savo šilumos, draugystės, meilės. Bet yra ir kiti, kurie įlipa į traukinį ir kurie mums irgi labai svarbūs. Tai mūsų seserys ir broliai, mūsų draugai ir mums brangūs žmonės, kuriuos mes mylime. Kai kam ši kelionė atrodo, kaip trumpas pasivaikščiojimas. Vieni kelionės metu suranda vien tik liūdesį.  Buvo kartą tokia Timbuktu gentis. Ji turėjo savo irklavimo komandą, kurią išlaikė ir kuria pelnytai didžiavosi.
Nusprendė kartą Timbuktu genties vyresnieji surengti varžybas su viena garsia japonų irklavimo komanda. Netrukus buvo pasirinktas laikas, vieta ir nuspręsta, kad kiekvienoje komandoje turi būti po 8 dalyvius. Abi komandos norėjo pasirodyti kuo geriau, todėl treniravosi iš peties. Pagaliau atėjo lenktynių diena. Abi komandos atrodė puikios sportinės formos. Startas. Finišas. Japonų komanda laimėjo užtikrintai - visu valties korpusu. Timbuktu komandos ir visos genties nuotaika buvo nekokia. Genties vyresnieji negalėjo pakelti tokios gėdos. Jie nusprendė nenuleisti rankų ir susitarė su japonais lygiai po metų organizuoti pakartotines varžybas.  Viename kaimelyje, dievo pamirštame užkampyje, gimė berniukas. Dienas kaip ir visi kiti šio apleisto kaimelio gyventojai jis leido monotoniškai ir beprasmiškai, neturėdamas menkiausio supratimo, kam kitam galima būtų skirti savo gyvenimą.
Bet vieną naktį jam prisisapnavo nuostabus sapnas. Jis išvydo jūra – žydrą ir bekraštę. Sapnas berniuką taip sužavėjo, kad jis kelias dienas niekaip negalėjo išmesti jo iš galvos. Nė vienas to kaimelio gyventojas niekada nebuvo matęs jūros. Todėl niekas jam negalėjo patvirtinti, kad kažkur pasaulyje iš tikrųjų yra toks didžiulis bekraštis vandens telkinys. Kai berniukas pareiškė, kad ruošiasi iškeliauti ieškoti sapne matytos jūros, visi tik pasukiojo pirštu ties smilkiniu ir nieko jam nepasakė. Po kelių dienų, susikrovęs į kuprinę būtiniausius daiktus ir taręs sudie, berniukas leidosi į kelionę.  Gyveno kartą pasaulyje medinis žmogelis Buratinas. Buratinas buvo smalsus ir todėl viskas, kas buvo nežinoma ir paslaptinga, jį traukdavo kažkokia nenumaldoma jėga.
Kartą, kai dėdė Karlo buvo užsiėmęs savais reikalais, Buratinas besistaipydamas priešais veidrodį, atkreipė dėmesį į skilutę, kuri buvo pačiame jo pilvo centre - toje vietoje, kur pas normalius žmones paprastai būna bamba. Susimąstė Buratinas – kam reikalinga ta skylutė pilvo viduryje ir kur rastį raktelį, kurį galimą būtų į tą skylutę įstatyti. Nubėgo Buratinas pas dėdę Karlo ir ėmė kamantinėti, kas tai per skylutė ir kur rasti raktelį, kuris tiktų tai skylutei. Labai nenoriai atsakinėjo dėdė Karlo. -Mažiau, ar tau tikrai būtina viską žinoti? Kodėl tau nepaskaičius kokio elementoriaus? Kodėl neišėjus į kiemą pažaisti su vaikais? Žiūrėk koks kieme puikus oras.  Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti? -Aišku. Kas gi nutiko? -Tėti, o kiek tu uždirbi? Tėvui tai buvo netikėta. -Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino jis. – Kodėl tu tai nori žinoti? -Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk, prašom, kiek tu uždirbi per valandą? -Na, bus apie 500. O ką? -Tėti… - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ? -Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.  Vienos parduotuvės šeimininkas ilgai ieškojo naujo pardavėjo. Teiravosi pažįstamų, ar kas negalėtų parekomenduoti, dėjo skelbimą į laikraštį. Bet visos pastangos buvo bergzdžios. Ir štai vieną kartą, kai parduotuvės šeimininkas jau buvo visiškai praradęs viltį, į parduotuvę užėjo žmogus.
-Girdėjau, kad ieškote naujo pardavėjo,- kreipėsi jis be didesnės įžangos į parduotuvės šeimininką. -Taip. -Norėčiau dirbti jūsų parduotuvėje. -Ar esate kada dirbęs pardavėjo darbą? -Ne, neteko. Bet aš labai noriu išmėginti save šioje veikloje ir manau, kad man turėtų pasisekti. Atvykėlis nesukėlė parduotuvės šeimininkui didelio susižavėjimo jausmo, bet buvo penktadienis. Kodėl gi ir nepabandžius. Ką gali žinoti. Savaitgaliais paprastai nebūna didelio pirkėjų antplūdžio, tad blogiausiu atveju nieko neprarasiu.  Kartą vienoje gamykloje įsidarbino jaunuolis. Kai personalo skyriuje jau buvo sutvarkyti visi reikiami dokumentai, jį nuvedė į cechą ir pristatė meistrui. Meistras ilgai nelaukdamas pasivedėjo mokinį prie pulto ir tarė:
-Ar matai šitą svertą? -Taip. -Tai štai – aštuntą valandą ryte, kai ateisi į darbą, šį svertą įjungsi, o vakare šeštą valandą išeidamas iš darbo – išjungsi. Supratai? -Ne. Meistras krenkštelėjo, tačiau neprarasdamas savitvardos tesė toliau: -Kartoju. Matai šitą svertą? -Taip. -Tai štai – aštuntą valandą ryte, kai ateisi į darbą, šį svertą įjungsi, o vakare šeštą valandą išeidamas iš darbo – išjungsi. Supratai? -Ne. |
